“Pasaulyje mums skirta tiek daug … Tik turėkime akis tai pamatyti, širdį – pamilti ir rankas – viską apglėbti”

              B.L. Montgomery

Alytus yra vienas seniausių Lietuvos miestų. Jau 1387 metų dokumente vadinamas miesteliu, o 1466 metais minimas kaip valsčius. 1581 metais gavo Magdeburgo teises.

Dėl Alytaus vardo kilmės būta įvairiausių nuomonių. Neaišku, kokiu būdu jis susidarė - iš atitinkamo bendrinio žodžio ar iš vandenvardžio. Upės ar ežero Alytus dabar nėra, tačiau pro Alytų teka upelis, vardu Alytupis. Hidronimikos tyrinėtojas Aleksandras Vanagas manė, kad pirminis, senasis upelio vardo variantas, matyt, buvo Alytus. Taigi miesto vardas Alytus greičiausiai radosi iš upės vardo Alytus. Kitaip tariant, upės vardas niekuo nepasikeisdamas tapo miesto vardu. Tokia gyvenamųjų vietų daryba lietuvių kalbai ypač būdinga, pavyzdžiui, Dūkštas (ež) - Dūkštas (mstl.), Rusnė (upė) - Rusnė (mstl.). Galbūt ankstesnė upės ir miesto vardo lytis buvusi ne Alytus, o Alyta. Istorijos šaltiniuose Alytus rašomas Olita ir pan., todėl nėra neįmanoma, kad Alyta į Alytus išvirto vėliau.

Yra labai romantiška versija – bajoro duktės Migrausėlės ir kunigaikščio sūnaus Alytos meilė. Migrausėlė, sužinojusi apie karžygio Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi, kad jos ašaros upeliu tekėjusios į Nemuną. Taigi taip upelis žynių buvo pavadintas Alytupiu, gabijos kalnelis Migrausėlės piliakalniu, o nuo narsuolio Alytos pavadinimą gavęs Alytaus miestas. Prie Alyčio ir Nemuno santakos yra Alytaus piliakalnis. Alytaus piliakalnis buvo vadintas Alytupio vardu kaip upelis, vėliau pavadintas Alytaus piliakalniu.

Teigiama, kad XIV a. čia stovėjo medinė pilis – vienas iš Lietuvos gynybos pastatų nuo kryžiuočių.