Išmokti skaityti – vienas iš svarbiausių pirmųjų žingsnių mokykloje, tačiau antroji užduotis – paskatinti vaiką skaityti ir domėtis savarankiškai. Išmaniųjų telefonų ir kompiuterių eroje tai nemenkas iššūkis.

        Straipsnyje pateikiami puikūs patarimai tėveliams, kuriuos rasite čia.

      Asociacijos „Mentor Lietuva" surengtame seminare apie pirmokų adaptaciją mokykloje psichologė ir "Paramos vaikams centro" vadovė Aušra Kurienė teigė, jog namų darbai - vaikų, o ne tėvų reikalas. Kodėl nepaisant to, daug tėvų kas vakarą sėda su vaiku ruošti namų darbų?

Rekomenduoju perskaityti puikų straipsnį.

             Žaidimas mobiliaisias įrenginiais ne visad turi tik žalingą poveikį. Vis dažniau Lietuvos kūrėjai pristato ir unikalių, lavinamųjų programėlių, kurios gali paįvairinti laisvalaikį. Gamtos darželio įkūrėja „Po smilgom“ ir „EnL design studio“ pristato programėlę telefonams ir planšetiniams kompiuteriams „Po smilgom“, kurioje rasite daugybę žaidimų ir užsiėmimų lauke. 

            Daugiau sužinoti apie programėlę galite čia.

        Kaip paruošti planšetę, kad vaikas ja galėtų naudotis saugiai? Niekada apie tai nesusimąstėte? Paskaitykite ir pasinaudokite patarimais. Visą straipsnį rasite čia.

                Mažyliai pirmos klasės laukia su dideliu noru ir nekantrumu. Tėveliams  vaiko perėjimas iš vienos ugdymo pakopos, darželio, į kitą – mokyklą – neretai sukelia daug streso. Savo vaikuose mes matome savo pačių neišsipildžiusias viltis  ir mažam žmogui užkraunama   didžiulė atsakomybė.  Jis turi  būti gudriausias, skaityti knygas, skaičiuoti iki  tūkstančio ar daugiau…  Ypač, jeigu mamos išgirsta iš draugių, kad jų sūnus ar duktė jau  savarankiškai skaito, o  jos atžala nelabai domisi knygomis ir pažįsta tik keletą raidžių, tada namuose  visa šeima pajungiama  mokyti būsimą pirmokėlį  skaityti ir skaičiuoti.  Būsimasis pirmokėlis po tokių mokslų ir į mokyklą eiti nebenori…

Kaip padėti vaikui pasiruošti mokyklai, kad  streso visiems būtų kuo mažiau? Sužinosite perskaitę visą straipsnį. 

       Visi vaikai, anksčiau ar vėliau, prasikalsta, pradeda neklausyti tėvų arba elgtis netinkamai net ir tėveliams sudrausminus. Tuomet puolame skaityti straipsnius kaip vaiką bausti, drausminti, ką jam sakyti ar kaip tinkamai auklėti. Šį kartą pabandykime apibrėžti 7 pagrindines blogo elgesio priežastis, kodėl tam tikrais atvejais vaikai neklauso.

Vaikui poreikis kažką daryti ar mokytis išsivysto tam tikrame amžiuje. Tam tikrame amžiuje atsiranda smegenų, kurioms reikia tam tikros veiklos. Kol neatsiranda tam tikros smegenys, tol kažkokia veikla vaikui nebus įdomi ir nepavyks jos sklandžiai ugdyti.

Kokioms veikloms standartiškai būna pasirengęs 7-14 metų vaikas? Ko galima iš jo tikėtis ir ko reikalauti? Į ką atkreipti dėmesį? Ką ugdyti?

Rekomenduoju paskaityti puikų straipsnį, kuris padės viską išsiaiškinti.

Kartais vaikai mėgsta ant grindų sėdėti varlytės poza – užpakalis ant grindų, tarp pusiau sulenktų per kelius kojų, kulnai šiek tiek pasukti į išorę. Žiūrint iš viršaus, vaiko kojų išsidėstymas primena raidę W. Kai kurie tėvai draudžia vaikams taip sėdėti, ir labai teisingai elgiasi. Kodėl? Sužinosite perskaitę visą straipsnį.

             Vaikų saugumo samprata kinta kartu su naujomis technologijomis, kurios ne tik suteikia žinių ir bendravimo galimybes, bet ir kelia grėsmę patiems mažiausiems interneto vartotojams. Kaip galima apsaugoti vaikus nuo virtualių pavojų, sužinokite čia.

Mokslas – itin svarbi, neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Idealu, jeigu pavyksta įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau tam, kad tai įvyktų labai svarbu yra mokytis. Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis – tačiau kaip tai paaiškinti vaikui, kuris visiškai nenori to girdėti? Tėvai turėtų skirti kuo daugiau dėmesio savo vaikų mokymui.

Visą straipsnį galite paskaityti čia.

Kviečiu paskaityti patarimus, kurie padėtų vaikui rasti savo kelią. 

          Visi mes norime, kad mūsų vaikai būtų patys gudriausi ir protingiausi. Deja, ne visiems vienodai sekasi tuos mokslus krimsti ir žiniomis blizgėti. Gal ką darome ne taip?
          Kaip padėti savo vaikams sužinosite perskaitę visą straipsnį.

,,...Jei vaikus mylėjo „nepakankamai“ – jie taip pat neišmoksta mylėti. Juk jei myli tik tam, kad pačiam jausti meilę - tai jau ne meilė. Meilė - kai tu myli taip, kad tas žmogus, kurį tu myli, jaustųsi mylimas... Ten, kur nerimas susijungia su „nemeilės“ pojūčiu, atsiranda specifinis mišinys, kurį galima būtų pavadinti neužtikrintumu..."
Visą straipsnį galite rasti čia

Saulutė vis meiliau šviečia ir vis labiau šildo. Tuoj tuoj viskas sužaliuos, sužydės. Trauksime į miškus, paupes, paežeres. O mūsų vaikučiai labai smalsūs, viską tyrinėja, viskuo domisi, mergaitės pina gėlių vainikėlius, renka puokšteles. Tik ar žinote, kokių augalų turėtume vengti, kad neatsitiktų nelaimė? Siūlau paskaityti straipsnį apie 5 nuodingiausius Lietuvos augalus ir geriau jų neliesti. Taigi, straipsnį rasite čia.

  Programa „Antras žingsnis“ - tai socialinius - emocinius įgūdžius ugdanti bei stiprinanti programa. Jos esmė - mažinti vaikų agresyvų elgesį, išmokyti vaikus susitvarkyti su savo jausmais, atsispirti impulsyviam elgesiui, išspręsti konfliktus, išspręsti problemas ir suprasti savo elgesio pasekmes. Daugiau sužinoti galite parsisiuntę lankstinuką. 

            KAIP BE BAUSMIŲ SUDRAUSMINTI VAIKUS?
                        Pastaruoju metu sutinku nemažai mamų ir tėčių, kurie daug diskutuoja apie tai, kaip sudrausminti vaikus. Įdomiausia, kad kalbantis tarsi viskas aišku- vaikų mušti negalima, rėkti ant jų ir juos parvardžiuoti irgi nepatartina, autokratinis auklėjimas, per didelė kontrolė ir griežtumas vaikus žlugdo. Bet kaip tada būti su vaikais, kai jie neklauso, kai meluoja, verčia namus aukštyn kojom, nenori valytis dantų ir eiti miegoti, kai dvi dienas iš eilės atsisako valgyti, kai skriaudžia jaunesnį brolį ar sesutę ir pan.?
Manau, visi sutiksime, kad šiokia tokia drausmė ir disciplina šeimoje turi būti. Kai vaikas auklėjamas labai liberaliai, jam beveik viskas leidžiama- tai jis auga nesaugus, nes būtent ribos, taisyklės ir tam tikri susitarimai suteikia vaikui saugumo ir pasitikėjimo aplinka jausmą. Svarbiausia- kaip mes, tėvai, tas ribas ir taisykles taikome, kaip vaikus mokome laikytis susitarimų ir kaip vaikai turi atsakyti, jeigu susitarimus pažeidžia. 

                 Tęsinį skaitykite parsisiuntę visą straipsnį. 

                               Viena dažniausių mokytojų ir moksleivių nesutarimų priežasčių - moksleivių nesimokymas. Pedagogikos teorija tai aiškina netobulais mokymo metodais, o mokytojai - nepakankama vaiko valia, gebėjimų stoka. Vaiko prigimtyje glūdi noras tyrinėti ir pažinti pasaulį. Kodėl jis vaikui augant blėsta ir neretai, palyginti su vaiko ūgiu, primena išaugtą drabužį? Apie tai kalbamės su vaikų ir paauglių psichiatre dr. Aurelija Markevičiūte .

                                 Visą straipsnį galite perskaityti paspaudę čia 

Kaip padėti vaikui mokytis? 

Kiekviena ranka parašyta eilutė - tai lyg mūsų vizitinė kortelė, iš kuriuos galima išskaityti viską apie rašiusiojo vaizduotę, pomėgius, gabumus, polinkius, atmintį ir daugelį kitų dalykų.Tarologo chiromanto Leopoldo Malinausko teigimu, grafologija atsirado tada, kai visuomenė pradėjo rašyti: kuo daugiau žmonių rašė, tuo labiau plito domėjimasis grafologija, tačiau pastaraisiais metais domėjimasis ja išblėso. „Susidomėjimas grafologija priklauso ne nuo to, kiek yra raštingų ir neraštingų žmonių. Skaitymu iš rašto domimasi tada, kai žmonija išgyvena aukso amžių", - tikino Malinauskas.

Rašysena kinta

Pasak tarologo, kalbant apie rašysenos formavimąsi pirmiausia reikėtų kalbėti apie vaikus, kurie dar nemoka rašyti, kai jie vos nulaikydami rankoje pieštuką vedžioja kažkokius ženklus, kylančius iš pasąmonės. „Liepkite grupelei vaikų nupiešti piešinį bet kokia tema - jie visi pieš skirtingai. Natūralu, nes mūsų vidinės nuostatos, pomėgiai, charakteriai skirtingi, todėl piešiame, o vėliau ir rašome skirtingai", - tikino Leopoldas.Anot chiromanto, nieko keisto, kad žmogaus braižas kinta. „Raštas kinta, kaip kinta intelektas. Nenuostabu, jog skiriasi pirmoko ir dvyliktoko raštas. Bėda kita: nūnai žmonės vis mažiau rašo ranka, todėl ateityje pirmoko ir dvyliktoko rašysena gali taip ryškiai nesiskirti", -įsitikinęs pašnekovas.

Kiekvienas žmogus rašo, kaip jam širdis liepia: vieni lyg vištos koja, kiti negaili įmantrybių, treti - dailyraščiu, o dar kitų rašysena kinta pagal nuotaiką. Geras psichografologas iš rašto gali pasakyti viską: amžių, lytį, pomėgius, silpnybes ir daug kitų dalykų. Rašto analizė pateikia daugiau nei 300 charakterio ypatybių, kurios skirstomos į intelekto, jausmų, elgesio ir sveikatos grupes. „Yra medikų, kurie gali braižą apibūdinti konkrečiu psichinės ligos terminu", - sakė Leopoldas.Išduoda raidės

Malinausko teigimu, visa rašto esmė yra paprastumas ir praktiškumas, jei jis įmantriai išpuoštas, reikėtų suklusti, kas slepiasi už tos manieros. „Reikia pastebėti, ką žmogus bando parodyti savo maniera: tuštumą, jautrumą, baimę, neryžtingumą, ar dar ką nors. Yra žmonių, kurie mėgsta kai kurias vietas paryškinti, apvedžioti - tai rodo visišką infantilumą", - tikino pašnekovas.

Paprastai rašte raidės yra 3 milimetrų. Jei žmogus rašo aukštesnėmis raidėmis, tai gali byloti, kad jis nori būti aukštesnis, didesnis, geriau vertinamas, tačiau tuo pat metu tai rodo asmenybės nepraktiškumą. Smulkesnės nei 3 milimetrai raidės rodo, kad žmogus save nuvertina, žeminasi. Suspaustos, daugiau vertikalios nei horizontalios bei aukštos raidės rodo taupumą, išskaičiavimą, apdairumą. Didelės ir ištęstos - platūs užmojai.

Rašte labai svarbios balsės a ir o. Jei žmogui rašant balsės lieka atviros viršuje - tai žmogus naivus kaip vaikas, jis neturi piktų kėslų, jis taip ir liko vaiku. Atviros apačioje balsės rodo pačias negatyviausias, radikaliausias charakterio puses. Svarbu žiūrėti ir tai, ar žmogus sujungia raides, jei ne - jo viduje šioks toks chaosas.