Turėkit atsargoj po gerą, švelnų žodį,

kiekvienam prakalbintam ar jus prakalbinusiam.

Turėkit visad atsargoj po skaidrų, šiltą žvilgsnį,

liūdinčiam ir linksmam, pažįstamam ir nepažįstamam.

Turėkit visad atsargoj širdy tos nuostabios šviesos,

                     kuri nematomu stebuklingu tvarsčiu

              priglustų prie svetimų žaizdų išgydydama jas.

           Turėkit visko po truputį atsargoj...

        Nes nežinia, kada ir kur, kada ir kam,

     gyvenimo kely, ko nors prireikti gali...

 

                                          Mokytoja Edita